Mašinų supirkimas kaina

senu automobiliu supirkimas

Automobilių priežiūra Transporto priežiūra – tai kompleksas priemonių, kuriomis siekiama išlaikyti pagal paskirtį naudojamos, laikomos arba gabenamos transporto priemonės darbingumą, prekinę išvaizdą. Ji apima transportavimą, saugojimą ir šių darbų planavimą. Techninė priežiūra apima visus darbus, susietus su automobilio plovimu, valymu, apžiūra. Apžiūrint nustatomas kitų darbų (reguliavimo, tvirtinimo detalių veržimo, tepimo) ir darbų, kurie numatyti gamyklos gamintojos arba eksploatuojančios įmonės instrukcijomis, atlikimo poreikis. Mašinų supirkimo kitimas Šių dienų transporto priemonės – tai visų mokslo ir technikos sričių, pažangiausių technologijų, žmogaus proto kūrinys. Kuriant, gaminant ir eksploatuojant susiduriama su naujausiais mokslo ir technikos pasiekimais, iš vienos pusės, ir su gamybos bei eksploatacijos išlaidomis – iš kitos. Mašinų konstruktoriai, gamybos technologai ieško efektyvesnių rūšių kuro ir energijos panaudojimo galimybių automobilių jėgainėse. Šiuolaikiniai automobiliai transporto priemonės gaminamos taikant pirmaujančias technologijas, kurios leidžia užtikrinti detalių matmenų tikslumą, jų paviršių glotnumą, geometrinės formos tikslumą. Gamyboje naudojamos medžiagos ir technologijos leidžia pasiekti reikalingą detalių paviršių kietumą, atsparumą dilimui, korozijai, cheminių medžiagų ir temperatūrų poveikiui. Tačiau eksploatuojant bet kuriuos automobilius, mechanizmus, jų detalių paviršius veikia didelės jėgos, aukštos temperatūros, įvairūs cheminiai procesai, agresyvi išorės aplinka. Dėl to neišvengiamai dėvisi mechanizmų, prietaisų, sistemų atskiros detalės, kinematinės poros ir grandinės, kinta detalių paviršių geometrinė forma, matmenys, glotnumas, blogėja tepimo sąlygos, vyksta korozija. Didžiausią įtaką detalių paviršių dilimui turi trintis. Mechanizmų kinematinėse porose, grandinė- se padidėja tarpeliai, taigi labiau dyla detalių paviršius dėl padidėjusių papildomų apkrovų ir pablogėjusių tepimo sąlygų. Mechanizmų darbas darosi triukšmingas, kyla vibracija, o kartais jaučiami net aiškiai išreikšti smūgiai, o detalės – deformuotis arba lūžti. Tolesnė transporto eksploatacija tampa neleistina arba net neįmanoma. Iš to išplaukia, kad eksploatuojant transporto priemones neišvengiamai mažėja jų patikimumas, todėl būtina priežiūra. Pagrindinės sąvokos Patikimumas – objekto savybė tam tikrą laiką vykdyti savo funkcijas ir išlaikyti eksploatacinių rodiklių leistinąsias reikšmes. Tikimybių teorijos pagrindu projektuojant (konstruojant) transporto priemones apskai- čiuojamas teorinis patikimumo rodiklis, o eksploatacijos metu nustatomas patikslintas patikimumo rodiklis. Nustatant patikimumą, sudaroma transporto priemonės eksploatacinio patikimumo charakteristika. Kitaip tariant, nustatomi eksploataciniai atskirų mazgų, kinematinių grandinių, prietaisų, sistemų ribiniai parametrai ir jų kitimo priklausomumas nuo eksploatavimo sąlygų ir trukmės. Ji gali būti nustatoma transporto darbo valandomis arba pravažiuota rida tūkstančiais kilometrų. 78 pav. Patikimumo rodiklio kitimas eksploatuojant automobilį patikimumo rodiklio kitimas eksploatuojant transporto priemones ir atliekant jų techninę priežiūrą (remontus). Patikimumo rodikliui ir techninei būklei palaikyti kiekvienai transporto priemonių markei arba grupei yra sukuriama techninių priežiūrų ir remontų sistema. Negendamumas – automobilio savybė dirbti tam tikrą laiką ar nuvažiuoti atitinkamą atstumą be gedimų arba priverstinių sustojimų. Negendamumo rodiklis gali būti eksploatacijos periodas tarp techninių priežiūrų. Kuo ilgesnis šis periodas, tuo automobilis mažiau genda ir yra patikimesnis. Tinkamumas remontui – automobilio, jo mazgų, mechanizmų, sistemų savybė iš anksto įspėti apie artėjantį gedimo pavojų, galimybė lengvai nustatyti gedimą, greitai, lengvai ir pigiai pakeisti susidėvėjusias detales ir atkurti automobilio darbingumą. Ilgaamžiškumas – savybė kuo ilgiau išlaikyti darbingumą su numatytomis techninei priežiūrai pertraukomis. Ilgaamžiškumo riba pasiekiama tada, kai automobilio darbas darosi nebepatikimas ir grąžinti jo darbo patikimumą ekonomiškai neapsimoka. Ilgaamžiškumo rodiklis yra automobilio darbo resursai (ridos kilometrais arba darbo valandomis). Darbo resursas – automobilio rida arba darbo valandos, kurias viršijęs automobilis nėra tinkamas naudoti techniniu požiūriu, o jo remontas – neracionalus ekonominiu. Taip įvertintas jis turi būti nurašytas. Techninė priežiūra – toks technologinis procesas, kurio metu automobilis nuplaunamas, nuvalomas, atliekami reguliavimo, tepimo, tvirtinimo, kiti darbai, skirti optimaliems arba jiems artimiems funkciniams, geometriniams, konstrukciniams arba automobilio ir jo sistemų darbo kontroliniams parametrams atkurti, detalių dilimui sumažinti, estetiniam vaizdui atgauti, kėbulo dekoratyviesiems paviršiams apsaugoti. Visus minėtus darbus gamykla gamintoja numačiusi atlikti šio technologinio proceso metu. Techninė priežiūra užtikrina automobilių eksploatacijos patikimumą, ilgaamžiškumą ir darbo resursus. Priežiūrų metu gali būti keičiamos detalės ar jų junginiai, jei tai numatyta automobilio eksploatacijos instrukcijoje. Pavyzdžiui, keičiami alyvos ar oro valymo filtrai arba tik valymo elementai, žvakės, purkštukai, dirželiai, stabdžių trinkelės, lempos, žibintai, starterio ar generatoriaus šepetėliai, aukštosios įtampos laidai ir kt. Remontas – toks technologinis procesas, kurio metu detalės keičiamos išardant mazgą, prietaisą, sistemą arba remontuojamos. Atkurti automobilio darbingumą, funkcinius parametrus leistinose ribose, prekinį vaizdą, eksploatacijos patikimumą. Mazgai taip pat gali būti remontuojami konkrečiam automobiliui arba remontiniam komplektui. Detalės arba mazgai, kurių remontas yra techniškai, technologiškai ir ekonomiš- kai pagrįstas, turi būti naudojami remontiniams komplektams sudaryti – sugedusiems automobilio mazgams keisti. Dilimas – toks reiškinys, kai veikiant trinties arba elektros iškrovos jėgoms sunaikinamas tarpusavyje dinamiškai sąveikaujančių detalių tam tikro storio paviršiaus sluoksnis. Detalių dilimo intensyvumas priklauso nuo patiriamų apkrovų dydžio, pobūdžio, darbo aplinkos, besitrinančių paviršių tepimo sąlygų. Trintis – tai priešinimasis dviejų viena prie kitos spaudžiamų detalių paviršių tarpusavio poslinkiams kontaktinio paviršiaus kryptimi. Trinties jėgos dydis priklauso nuo kūnus veikiančių jėgų, medžiagų mechaninių savybių, detalių paviršių kietumo, apdirbimo glotnumo ir tepimo sąlygų. Eksploatavimo sąlygų įtaka transporto techninės būklės kitimui Automobilių techniniai parametrai, atskirų mechanizmų atliekamos funkcijos ir jų kitimas pirmiausia priklauso nuo konstrukcijos, naudojamų medžiagų kokybės, gamybos technologijų ir eksploatavimo sąlygų. Automobilių vartotojai turi įtakos automobilių techninės būsenos kitimui. Eksploatavimo sąlygos gali būti įvairios: sausas ir karštas žemyninis klimatas, drėgnas ir šiltas – tropinis ir šaltas – arktinis. Automobilių variklių detalės dyla intensyviau, kai užvedamas šaltas variklis, kai ilgą laiką variklis dirba esant jo temperatūrai gerokai didesnei arba gerokai mažesnei už optimalią darbo temperatūrą, važiuojant sausu dulkėtu oru, didelių apkrovų sąlygomis. Kai oro temperatūra 40 – 45C0 , variklio galingumas sumažėja 10 – 15 proc., sumažėja aušinimo sistemos darbo efektyvumas (aušinimo skysčio temperatūra gali pakilti iki 110 – 120C0 ), gali susidaryti suodžiai degimo kamerose ir ant vožtuvų. Padidė- jus detalių temperatūrai gali atsirasti variklio darbe detonacijos reiškinių, gerokai intensyvėja detalių dilimas arba net pasitaiko lūžių. Dirbant perkaitusiam varikliui, sumažėja alyvos klampa, jos slėgis sistemoje, susidaro alyvos oksidai. Padidėjus aušinimo skysčio temperatūrai, keičiasi jo sudėtis, kokybė ir padidėja garavimas. Aukšta temperatūra variklio sekcijoje neigiamai veikia elektros instaliacijos izoliaciją, padidėja gaisro pavojus. Didėjant temperatūrai uždarose tepimo sistemose labai svarbu, kad jose būtų tvarkingi alsuokliai, kitaip padidėjęs sistemose slėgis gali pažeisti sandarinimo elementus. Aukšta aplinkos temperatūra neigiamai veikia automobilių padangas, pneumatinių stabdžių kameras, kitas gumines ir plastmasines detales. Padangose savaime didėja oro slėgis, todėl dažniau reikia jį tikrinti ir reguliuoti. Sauso šilto oro sąlygomis padidėja dulkių koncentracija aplinkoje. Dulkės, su oro srautu siurbiamos į oro filtrus, juos užkemša ir per įsiurbimo kanalus patenka į cilindrus, kuriuose veikia kaip abrazyvinė medžiaga – didina cilindrų, stūmoklių, žiedų ir net alkūninio veleno slydimo guolių dilimą. Užvedant šaltą variklį ant cilindrų sienelių ir ant stūmoklių alyvos sluoksnis būna nepakankamas, kad šių detalių besitrinantys paviršiai būtų tepami patenkinamai. Įsiurbto į cilindrus degiojo mišinio arba įpurkštų degalų dalis kondensuojasi ant šaltų cilindrų sienelių ir nuplauna alyvos likučius. Tuomet tarp cilindrų sienelių ir stūmoklių atsiranda pusiau sausa trintis. Kad tarp besitrinančių paviršių susidarytų reikiamas alyvos sluoksnis, turi ne tik patekti pakankamas alyvos kiekis, bet ir pati alyva, cilindrai ir stūmokliai turi įkaisti iki tokios temperatūros, kuriai esant susidarytų alyvos rūkas variklio karteryje ir kitose variklio tepimo sistemos ertmėse. Šiam procesui reikalingas gana ilgas laiko tarpas. Todėl kiekvienas šalto variklio užvedimas ir ilgas įšilimas labai neigiamai atsiliepia variklio cilindrų, stūmoklio žiedų ir stūmoklių dilimui. 133 Dažnai užvedant šaltą variklį ir važinėjant trumpais atstumais, kai variklis nespėja net kaip reikiant įkaisti, daroma didelė žala ir variklio alyvos kokybei. Staiga kintant variklio detalių temperatūrai, karteryje kaupiasi vandens kondensatas, kuris, nespėjęs išgaruoti, gali susimaišyti su alyva ir patekti į alkūninio veleno guolius, ant cilindrų sienelių, ir sukelti pastarųjų koroziją. Dažnai užvedant šaltą variklį, starteris kiekvieną kartą sunaudoja gerokai daugiau akumuliatoriaus energijos, o per trumpą važiavimo laiką generatorius nespėja iki galo įkrauti akumuliatorių baterijos. Po kurio laiko akumuliatorių baterija nusilpsta ir ją būtina vėl įkrauti. Eksploatuojant ne iki galo įkrautą akumuliatorių bateriją, akumuliatorių plokštelės oksiduojasi (vyksta sulfatacijos procesas), todėl vėliau baterijos imlumas sumažėja ir darosi nebeįmanoma įkrauti jos iki galo. Būtina žinoti tai, kad, mažėjant akumuliatorių baterijos elektrolito temperatūrai, mažėja jo tankis ir baterijos galingumas. Teisingai eksploatuojant bateriją, prieš užvedant šaltą variklį šaltu metų laiku tikslinga bent dešimčiai minučių prijungti akumuliatorių bateriją prie įkrovimo šaltinio. Per tą laiką elektrolito temperatūra ir tankis padidėja, o variklio užvedimas nesudaro problemų. Kai nėra galimybės prijungti bateriją prie išorinio srovės šaltinio, rekomenduojama prieš įjungiant starterį bent penkioms minutėms įjungti gabaritinius žibintus. Nedidelis srovės pareikalavimas iš baterijos padidina elektrolito temperatūrą, jo tankį ir todėl lengviau užvesti variklį. Prieš užvedant slėginio uždegimo variklius, kuriuose yra kaitinimo žvakės, jas reikia įjungti 20–30 sekundžių laikotarpiui. Įpurkštas dyzelinas, patekęs ant karštos žvakės siūlelio, greitai įsiliepsnoja ir variklis užvedamas nesunkiai. Automobilio variklio, transmisijos ir važiuoklės darbo patikimumui ir ilgaamžiškumui didžiulę įtaką turi kelio sąlygos ir vairuotojo važiavimo maniera. Ekonomiškiausia, efektyviausia ir patikimiausia eksploatuoti automobilius gerais užmiesčio keliais, turinčiais kietą, kokybišką asfalto, asfaltbetonio ar betoninę dangą, važiuojant su mažiausiu stotelių skaičiumi, kiek galima pastovesniu greičiu aukščiausia pavara, kai variklis dirba sū- kiais, kuriems esant jo sukimo momentas yra maksimalus. Tokie keliai turi mažiausią pasipriešinimą riedėjimui, lygi kelių danga užtikrina normalų 134 pakabos ir vairo mechanizmų darbą: mažiau dyla padangos, ilgiau tarnauja amortizatoriai, oro pagalvės, spyruoklės, lingės, vairo mechanizmo trapecijos trauklės, svertai, jų lankstai, hidraulinio stiprintuvo cilindras. Važiuojant aukščiausia pavara, kai variklio sukimo momentas didžiausias, mažiausiai sunaudojama degalų, mažiausios visų mechanizmų apkrovos ir mažiausias detalių dilimas. Šie įrenginiai ir mazgai didžiausias apkrovas patiria automobilio greitėjimo metu, o stabdžių mechanizmai ir padangos papildomai apkraunami stabdant automobilį. Priklausomai nuo automobilio pagreičio degalų sąnaudos padidėja nuo trijų iki dešimt kartų lyginant su degalų sąnaudomis kai važiuojama pastoviu atitinkamos reikšmės greičiu. Staiga didinant greitį, labai greitai dyla alkūninio skriejiko mechanizmo detalės, sankabos diskai, pavarų dėžės krumpliaračiai, Kardano pavarų lankstai, pagrindinės pavaros krumpliaračiai ir padangų protektoriai, kartais nusukami net varančiųjų ratų pusašiai. Staiga perjungiant pavaras, per daug dėvisi pavarų dėžių sinchronizatoriai. Staiga stabdyti automobilį ne tik neekonomiška dėl detalių didesnio dilimo, didesnių degalų sąnaudų, bet ir dėl to, kad tai daryti yra labai nesaugu – didėja galimybė atsitrenkti į priekyje važiuojančią transporto priemonę arba pėsčiąjį ir tikimybė, kad atsitrenks iš paskos važiuojantis transportas. Važinėjant sausais žvyro dangos keliais, labai kenkiama ne tik va- žiuoklei dėl kelio nelygumų, bet ir varikliui, nes didelis kelio dulkių kiekis patenka su įsiurbiamu oru į variklio vidų. Kelio dulkės, kurių 65–85 proc. sudaro dulkės su silicio oksidais, yra kietesnės už kai kurias variklio detalių medžiagas, todėl intensyviai ardo tų detalių besitrinančius paviršius.